gyventi – ne gyvenimas,
ir mirti – ne mirtis.
tai, ką sakau, net
man pačiam atrodo
beprasmybės adatos.

tik dūriai – ne dūriai,
neskausmingi sielai,
bejausmiui objektui,
ištrėkštam kaukėto
žmogaus ir išniekintam.

padėk man, gelbėk,
savęs neberandu jau,
nesuprantu, neatpažįstu
to žmogaus –
jau gyvuliu pavirtusio.