Ech valkata Niko
klajokli valkata Niko
Tbilisio užeigų teplioriau
Kachetijos kalnų keistuoli
švarkelis juodas ir fetro skrybėlė
tu valkata juodų naktų
su žvaigždėmis ir sidabrine mėnesiena
taip kvepia vynuogių rausva
svaigaus gyvenimo
raudono vyno
pabiro žiedlapiais
raudonų rožių
juoda klijuotė
raudonų rožių milijonas
kafešatano dainininkei
vynuogių kvapu
gyvenimas kvepėjo
didinga iškaba kaip kelrodė žvaigždė
kažkur kampe
voratinkliuose miega
Margo vilioklė
šokiu į sūkurį gyvenimo aistrų
aštriais spygliais
giliai
dažų dėžė
juoda klijuotė
valkatos gyvenimas
raudono vyno svaigulys
svajonių namas su dideliu stalu
virdulio tyli kalba
draugų būrys
svaja ištirpusi
nuo nedraugų
nesuprastas klajokli
Alaverdos šventykla
Kachetijos juodi kalnai
pražydusi baltų avių banda
ir vienišas piemuo
baltoji Margarita sklendi iš violetų akies prisiminimų
rožių puokštė iš tų dar likusių
prisiminimų
mėnuo sidabrinis
juokias tuo melancholišku juoku
ech valkata Niko be spindulio šviesos
su milijonu rožių
vienintelei Margo
klajonės tęsiasi su Ortačelio prigulusiom gražuolėm
keistuoli valkata Niko
keliauji be dažų
gyvenimą vis dalini
iš to kas buvo
kas išliko
be tavęs
šešėlyje prisėdi
ir žiedlapiais buri
M
A
R
G
O