Ant vėjo sūpuoklių
Man leiski nuskristi
Kur plazda drugeliai,
Kur supas vaikystė

Galbūt ir tave
Ten dar kartą sutiksiu,
Žiūrėsiu į veidą,
Stipriai apkabinsiu

Po to tu išnyksi
Lyg rytmečio rūkas.
Išbarščiusi rasą
Kaip veidrodžio ūkas

Žiūrėsiu į sniegą,
Žavus atvirukas.
Nubudus suprasi
Tai buvo tik pūkas.