Tuštuma
juoda tuštuma
kvėpuoja į veidą
voratinkliuos maudos šviesa
laikas
išsisėjo
nežinau ar spėsiu
surinkti
degančios žvakės paviršiumi
nuslysta
tylus šnabždesys
pirštų
švelniuose lytėjimuose
karštas ugnies bučinys
varstomų durų kalbėjime
ieškai garso
tik tau
surandi
pasilieki
budi
varstomų durų atodūsiuose
garsas
žinomas
tik tau
lieka užvertas rytojus
žinau
grįši
sutiksiu