Ant pageltusio lapo nemiega,
Tik priglunda pavargėlio potekstės.
Veja mintys į prieblandos kiemą,
O sienojais jau nerimas ropščiasi.

Kol nuošalūs akligatviai sergsti
Labirintuos lietaus pasiklydusius,
Dar nepūva kaip lapai suvirtę,
Tik atsiremia žmonės alkūnėmis.

Trupiniai kasdieniniai suvilgyti
Kiekvienam gerumu, ne pagieža,
Tarp eilučių gyvenančios mintys
Ant pageltusio lapo nemiega.