„Nulipkit!“ –
Pasakė Dievas,
O aš iš pragaro rėkiau.
Pasiuntusi tris velnius į rojų,
Juos Dievo valiai palikau.
Tie kipšai šoko
Ant Dievo nugaros tecktoniką
Grojant vargonams
Ir rėkė pykčio persunktu balsu.
Rėkiau iš aš,
Ir degė mano kojos
nuo meilės gėriui didelės.
Nemyliu velnio,
Tekėsiu už angelo
Ir garsiai sušuksiu pasauliui:
„Aš nekenčiu pragaro!“