Atlėkė nuostabi paukštė,
Aitvaro papuošta sparnais.
Ėmė dangaus mėlį lesti –
Aptaškė žvaigždžių trupiniais.

Mėnulio pusę žvilgsniu
Patrakėlišku nulaižė.
Nusileido žemėn, sparnu
Pratempė pro klonį tamsą.

Jos akių žibintuos rasa.
Snapu kabinėja lenktu
Lašelius – žolę vėsina.
Lango aky kūnu drebu.