Nubrido saulė
Per bangas.
Nakties šnarėjime
Žiogai nerimsta.
Ar matė kas
Manas svajas
Paklydusias, kurios
Tarp smilgų virpa?
Pakvimpa pievos
Medumi,
Prašvitus saulei
Rasos žvilga.
Ak!
Gera būti žmogumi.
Pati jaučiu, lyg
Smilga virpu.
Apsikabinusi mintis,
Neriu gaivios rasos
Šaltinin.
Širdis nerimsta,
Tuk-tuk-tuk!
Ir džiaugsmas
Veržias iš krūtinės.
Dainuok, širdie,
Kol dar gali,
Kol akmeniu nesi
Pavirtus.
Nors ir pražilsi.
Būk stipri!
Sudegino jaunystėn
Tiltus...