ji kaip iš dangaus nužengus
baltais karoliais padabinta
lietaus lašų akim nužvelgus
visus jinai prisėda

figūra kaip iš krištolo nulieta
o rankos auksu žibsi, žvilga...
bet kas iš to, kad ji yra žavinga
nors juk viduj ramybės neturi...
o laisvės niekada nebuvo...
neturi...