Mano dalioj ne daugel švenčių,
Bet pasninkų taip pat nėra.
Ir būna -
Naktys šviečia,
Sužėrę spindulius į rieškučias.
Šviesu kaip žodyje,
Kada jis tikras.

... Tokioj  nakty
Išeina
vaikščioti
paminklai.

Praeina sunkūs pro akis.
Prisiglaudžiu. Apvaikštau.
Net apglostau.
Ir patiki, kad jau dangus...

O ne!
Tai aš, įžiebęs kibirkštėlę žody,
Bandau paminklų tamsoje giedoti.
Nedaug tikiu,
Kad rasiu žmogų,
Bet vis dėlto... tikiu.