Neužsibūsi
Gandrai išskrido. Laikas tau,
Ilgiau nei reikia juk neužsibūsi.
Tau gera su mumis, matau,
Bet einama tiktai į vieną pusę.
Dosnus tu mums buvai. Sudie.
Ir saulės, ir lietaus visiems užteko.
Rugsėjui lieka jau kėdė,
O tau vien padėkas visi išsako.
Rinkai tu krintančias žvaigždes,
Man gaila jų... Kažko krūtinėj dilgsi.
Toks mielas mums buvai, išties,
Labai dažnai tavęs aš pasiilgsiu.