Kai sunkmetis sunkumus meta,
Kai vasara atrodo per ilga,
Per daug pasineri į darbą,
Ir parymoti laiko nebėra...

Tu nepamirški pasvajoti,
Ir padraugauti su knyga,
Ir net pačiam geriausiam
draugui pabūti šviesele...

Praeis ir sunkmetis, ir krizės,
O mes išliksim atmintyje –
Kiek sugebėjom šviesti viltį ir
Mokėm džiaugtis šia diena.

Jei iki šiandien guodėtės,
Ir jo petys teliko išsiverkt,
Jei sielos sutaria kaip boružės,
Bandykite įžiebtį viltį nuo savęs...

Pradėkite tikėti tuo, ko linkite,
Linkėkite daugiau nei tikitės,
Kitus išmokykite tuo patikėt,
Juk visos ...izės ima ir prasideda...
         ... ir pabaigia mumyse...
-----
Kokie eilėraščiai paliks po mūsų,
Parodys, kuo gyvenom ir tikėjom,
Ir vis dėlto atsakome prieš ateitį,
Kad ji greičiau įvertintų šias pastangas...