Pakuždėk man tyliai savo vardą.
Nematau tavęs, bet tu kažkur šalia.
Žvilgsnis, ieškantis tavęs, labai pavargo –
Ar tu vėjas, ar mana dalia?

Vėl jaučiu švelnius prisilietimus –
taip vėjelis glosto iš pietų.
Gal tu sapnas, gal tu padavimas –
ieškau aš tavęs, bet nerandu...

Štai suvirpo medžiai, sušlamėjo,
lyg kažkas nubėgo takeliu...
Vėl nutilo... Kurgi pasidėjo
tas kažkas, ko aš nesuprantu...

Pasirodyk ar ištark nors žodį.
pasakyki, kaip tave pašaukt...
Ar bent judesiu save parodyk –
Nekantrauju, negaliu sulaukt.

Paslaptingoji, leisk prisiliesti.
Pakuždėki tyliai, kuo vardu?
Leisk tave į širdį pasikviesti –
Nesislėpk, pabūkime kartu...