Mano moterys vorele vaikšto
aprengtos suglamžytom linų galvutėm.
Pašventintos rugių bedugnės jų kvapo
skardžiabalsio tylėjimo
nužudyti sapnai, kur kariavom.
Toks lengvas rugpjūtis pjūtis
supeliję rugiai sumušti
išdalyta jau duona vargo vakarui.
O man kas – mano moterys
vaikšto nuogos linuos –
Negaliu pasakyt, kad blogai
baltos baltos protnamio sienos.