Neatiduosiu niekam vasaros šitos. –
Ji buvo mano ir tegu palieka,
Ir net tada, kai plaukus nušarmos,
Aš neprašysiu, kad pabertum sniego...

Širdy jauna paliksiu visada,
Kad patikėtum – žydi baltas sodas...
Viduržiemy – balta žiedų pūga,
Pavasarį – snieguolių baltas šokis.

Ši vasara man buvo tik viena. –
Apsunkusi rugiagėlėm, apgirtus.
Pavėsy po medžiu ilsėjosi diena,
Drugelių saują slėpdama tarp pirštų.

Neatiduosiu niekam vasaros žalios.
Žaltvykslėm klaidžiosiu aš vėl takeliais.
Laikysiu ją savuos šiltuos delnuos
Lyg amuletą į jaunystės šalį.