Tavo žemėje
miegančių durų sapnuose žaidžiame šešėliais
žvakės akyje susitinkame
sakai
Hekla dar miega
tavo žemėje tyla
manojoje lyja rugpjūčio žvaigždėmis
Aušrinė aukštai danguje
supi ją delnuose
džiaugiuosi
tavo rankų šilumą jausiu
mūsų žvaigždės spinduliuose
tavo žemė prausiasi geizerių lietumi
manojoje šaltas rugpjūčio lietus
ašaroja stiklu
dovanoji man deimantus
žemės ledinės
tau siunčiu rudenio auksą
safyrus dangaus
mano šešėlyje prisiglaudė vakar diena
išsimaudė naktis smaragdinio ežero akyje
siunčiu visa tai žvaigždynų keliais
kai nukris
tu sugausi
žinau
tikiu
nušvis vaivorykščių tiltai
smaragdu
safyru
maudysis auksas manųjų klevų
dovanosi man krištolinę akį uolos
tos kur pasimetė mūsų kely
aš surinksiu vienatvėj tylioj
kai už lango verks ir dejuos rudenio šakos
tavo žemėje ledinė ugnis
juodo aksomo
balto šilko nuometu
kelyje