Ši dedikacija eilinei dienai (žmogui)...
Užpildančiai tave svajonėm, rutina,
Nepastebi, kaip jos prabėga vorele,
Tik prasimerkęs įkvepi, o jau baigias...

Kokia ji bus tau – priklauso nuo Tavęs.

Pasveikink rytą, žadantį tiek nauja,
Pradėk jį taip, lyg būtumei atgimęs
Su savo ir visa senolių išmintim,
Su palinkėjimais, kuriuos išsidalinsim...

Kokia ji bus jiems – priklauso nuo Tavęs

Tegu sunkumais grūdina jų nepabūgusius,
O geras žodis nuveja vilioklį nuovargį,
Netabdo realybėn svajonėse paklydusių,
Užpildo taip trokštamu pilnatvės gerumu...

Kokia ji bus mums – priklauso nuo Tavęs

Aš nežinau, su kuo palyginti galėčiau dieną,
Net jų tarpusavy palyginti nebegaliu...
Gyvenant jos atrodo tokios skirtingos.
Laike supanašėtų, jei ne sutiktas žmogus...

Kokia ji liks tau – priklauso nuo Tavęs

Linkiu tau pragyventi ją vertai – kiekvieną,
Žinant, kas ją užpildo tuo, kas lieka amžiams...
O aš manau, kad ją užpildo sutiktas žmogus,
Neeiliniu tapęs – kai jam skiri ir dedikuoji dieną...