Tik neskubėk benzino kvapo, jaunas broli,
Į ten, kur baltos gėlės trumpai žydi,
Kur tiesus kelias begalybėn lydi,
O ženklų vietoje dvi datos stovi.

Pedalams spausti proto daug nereikia,
Sunkiau laiku nuspręst, kurį?
Sekundės dalys trumpos, o turi
Laiku pajaust, kaip stabdžiai veikia.

Greičio viliotinis – klastingas šokis,
Džiaugsmo akimirka labai trumpa,
Ji – duženų lietuj nuskendusi gama,
Kurios kitos tau žemėje neteks sugroti.

Karšti chromuoto plieno ratai greit sustoja,
Kai bando bėgt minkštu dangaus keliu,
Apvirtę griovyje ties posūkiu staigiu,
Arba kada „išbėgęs“ beržas pakiša jiems koją.

Spalvotos skardos slepia aštrų skausmą,
Stiklai juodom žvaigždždėm pavirsta,
Varpų garsai ausyse pasigirsta,
Nustelbdami įkaitusio variklio gausmą.

Žmogus gyvenimui, ne rizikai sukurtas –
Pasaulyje tiek grožio, gėrio, paslapčių,
Pavasario svaiginančių jausmų...
Gyvenimas, tik jis – tavasis turtas.

Tik neskubėk benzino kvapo, jaunas broli.
Žinau, tau norisi pavirst paukščiu
Ir džiaugtis viesulo audringo šėlimu,
Bet grįžk, sugrįžk karšta širdim namolio.