Nebrauki ašarų žiūrėdama į kelią,
nesiklausyk, ką ošia Tau beržai.
Matai tą tolumoj juoduojantį taškelį ?
Tai aš grįžtu, klajojusi ilgai.

Plaukai balti balti lyg vyšnios žiedas,
sugrubę rankos žavi švelnumu.
Vien rūpesčiais nupintos Tavo dienos -
Tau savo meilę aš, Mamyt, nešu...

Kiek nemigo naktų, kiek vargo nutekėjo -
Taip noriu prie Tavęs, Mamyt, priglust.
Daug laimės valandų šalia Tavęs praėjo...
O,kad galėčiau vėl mažytė pasijust...

Man savo kraičio skrynią dovanojai
Pripildytą gerumo ir tiesos.
Už viską Tau, Mamyte,aš dėkoju -
Tu man brangiausia liksi visados.