Du kalnų kiparisai pajuodę
Į uolas įsilydę miglų--
Tik neperplėškit molžemiui odą--
Lig ugnikalnio taip negilu...

Tik neperplėškit širdį jūs vėjo
Ir manos, ir manos, ir manos--
Paukščiais rudenio vasaros skriejo
Be mažiausios tylios aimanos--

O ir šios jau laukai ištuštėję
Ir beržai gelsvame šlamesy--
Man vaidenas pro vėstantį vėją
Edelveiso ugnelė šviesi,

Du kalnų kiparisai pajuodę
Į uolas įsilydę miglų...