Gerai, kad ruduo
vasarą suviliojo.

Naktiniam žibury
paukščių šešėliai slepias.
Ir tu,
maža žvaigždele,
netelpi savy.
Ir aš degu degu
rudenėjančiuose lapuose,
įliejus bučinį stikle.

Praviras langas - mums,
pabėgti iš šio sapno.

Vėl matyti,
vėl girdėti,
Brangi žvaigždele,
netelpu ir aš savy...