Odė Mirčiai
Dedikuoju Exmorčiui
Mirtie,
būk pasveikinta,
visų darbų įkvėpėja
ir vertintoja reikliausia!
Tu ateini visada nelaukta,
užsimetusi ant pečių juodą vėliavą,
kaip sportininkas, laimėjęs bėgimą
(tu visada ir laimi),
amžina nugalėtoja.
Juoda –
talpiausia spalva,
meilės ir išminties,
galybės spalva.
Mirtie,
tu išlaisvini kūną
ir sielą darai nemirtingą,
atpalaiduoji raumenis
ir išvalai nuo ligų organizmą,
eliminuoji iš mūsų buities
alkoholį ir onanizmą.
Aš priartinu tavo atėjimą
vartodamas kokainą,
tu matei mano gimimą,
stovėjai šalia
ir užsirašei mano duomenis
į savo dienyną.
Kantriai laukei,
stebėjai mano jaunystę,
mylėjai mane
ir privertei pamilti save
galų gale.
Žinau,
tu būsi geriausia meilužė,
žmona,
prie lūpų priglusiu,
šaltu bučiniu tavo
savo gyvybę užpūsiu.
Už daug ką dėkingas esu tau,
Mirtie,
o labiausiai už ištikimybę,
nenusigręžei,
nepuolei į kito glėbį,
siuntei Giltinę
prie mano lovos budėti,
dalgiu nuolat glostei švelniai
mano kaklą,
nesakysiu tau niekados:
škac, mirtie,
škac visados.