Vakarėjančiuos toliuos tavęs nematau.
Nors šaukiu ir kviečiu, dangaus prašau,
Kad lietum išlytų manąsias mintis,
Kad sugrįžusios lauktų meilės ugnis.

Vyno taurėj paskęsti ir žvilgsny akių
Taip beprotiškai noriu su tavim kartu.
Rast save tavyje, ne būry tarp žmonių.
Prisiglaudus nurimti po kelių tolimų.

Ir išausti svajonę iš svajonių savų.
Bučiniais perbėgti veidą, kūną, rankas,
Savo meilę paskleisti lyg pievoj rasas,
Deimančiukais spindėti tavoje širdyje.

Vakarėjančiuos toliuos tu mane surandi.
Saulėlydžio dangų man po kojom tiesi.
Lietum išlytas mintis man su kaupu grąžini
Ir didžiulę palaimą, ryto žvaigždę skiri...