Jaunystės aidai

Palakstykim basos po žvaigždynų lietų,
Paskrajokim linksmos paukščių mes takais -
Kad širdis lyg paukštė džiugiai suspurdėtų,
Kaip plaštakė skrietų saulėtais laukais.

Krinta rasos, krinta. Lyg žemčiūgai žėri -
O širdy taip gera, gera ir ramu.
Delnuose nešu aš tau, pasauli, gėrį,
Kupiną jaunystės, meilės ir dainų.

Na ir kas, kad raukšlės, kad plaukai pabalę,
Na ir kas, kad metai slegia lyg našta -
Aš esu laiminga... Širdį po dalelę
Dalinu pasauliui ir jaučiuos jauna.
Meškienė