nėra slogiau už tylų ryto paukštį
už žolę be šlamėjimo garsų
už gatvę vakare kurioj nekaukši
ir žodį tą kur nesakai man tu
už eleganciją prie purvinos alinės
ar graudų dėkui keiksmo sūkury
kai ilgesy net vaizdiniai sutinę
nes jūroj debesys be vėjo negyvi