Mano akių Paryžius. Širdis taip ir nesimaudžiusi Senoj. Reikėtų labai giliai panerti. Bent iki 1875… Gal tada pažinumui gimtų bent kokia viltis.
Atvykau rasti, o ne ieškoti. Net buvojant tiek ir taip, įmanoma išnykti. Paryžiau, ką jau kalbėti apie mane… Tik prisimerkusi imu jaustis “teisingiau”.