ritmingam ūžesy
artėjantis kanopų gausmas
į smilkinius klanu
į smilkinius alkiu
skubu
prikelt vardus iš jūros dugno
myluojamus tamsos tirštos
apklojančios nuo abejonių nuo garsų
gaisrų
raudonų tango upių
kaip angys išsisukusių ratu
kvapu aštriu virš šiandienos
kaip vakarykščių dulkių
benamių atplaišų
lašu krentu
karščiausio opijaus
kol ostija
dar prieš save
tirpstu