pakorė piršlį liepoj gale kaimo
lengviau atsikvėpė jaunoji
žadėjęs meilę jai ir laimę
kaip seną mergą ją apmovė

jaunoji piršlio neišpirko
kai virvė kaklą jo užsmaugė
kai kas iš nuostabos pravirko
iš siaubo kaimo šunys kaukė

piršlys kabojo ant šakos
kažkur tarp žemės ir dangaus
ir melas jo jau niekados
jaunų mergaičių neapgaus