Atleisk
Jei jūs sakote, kad meilės penas - muzika?
Tai grokit!!! Nesustokit, persotinkit mane garsais.
Aš noriu virpėti arfos įtempta styga!!!
Kad tik tas geismas manyje nurimtų.
O ta, nakties melodija nutildama,
dar glosto glosto mano klausą aidu...
Smilkalai, žvakių liepsna ir duoti įžadai
realybėj tavo džiaugsmui mane dar laiko.
Kada vargonai gaust nustos ir baigsis mišios
tave aš vesiu žemiškais geismų keliais -
Tu man, juk nuodėmes vis tiek atleisi...
Kad ir kryžiumi prieš altorių tektų atgailauti..
Nakties iliuzija klaiki... kodėl dangus tą leidžia?
Kad širdys jausdamos artumą, viena kitos vengia?
Kodėl sukūręs žmogų, jam įteikė vien kanonus,
o žmogiškąją prigimtį ir jo širdies jausmus pamiršo?
Atleisk tu man, labai prašau...atleisk...
ATLEISK IR TU, DANGAU.