Širdies kalba



     Kai medžiai ties rankas į dangų,
     Kai ašarom virpės rasos lašai,
     Kai nuramins širdies plakimą tankų
     Sugrįžtančio gyvenimo garsai,

     Vėl saulė dovanos nedrąsų šypsnį.
     Ir po lietaus lašais stovėsi tu –
     Tik užsimerk ir patylėk nors mirksnį –
     Pasiklausyk kalbos dviejų širdžių.

     Tiktai klausyk ir nieko nekalbėki.
     Tiktai klausyk- tegu tyla kalbės...
     O tu klausyk. Klausykis ir tylėki...
     O širdys te daugiau nebetylės...