Kartoju jau sakytą, būtent, kad vakar dienos ir šis eilėraštis atversti iš 1991 metų rugpjūčio. Nelabai smagu, kai pasako, kad, girdi, ar čia ne kažkoks pasirodymas. Tiesiog buvo toks rugpjūtis, tuomet dar kartu su motina. Dabar tai jau prisiminimai ir apie rugpjūtį, ir apie motiną, ir apie to rugpjūčio mano poeziją...
      
             Motinai (2)
  
            Tu, mano Motin, jau žila.
             Daug metų perbėgo pro širdį.  
             Dabar rugpjūtis. Lietuva
             Prie kryžių atsiklaupusi ir girdi,
             Kaip krenta lapai ant žolės,
             Kaip šūviais prakeiktais mirtis įniršta.
             ...Stovėjau prie šviežios duobės,
             Prie kryžiaus meistras kalė Jėzų Kristų
             Ir pražilau kaip tu, mamyt,
             Girdėdamas, kaip žody Dievas verkia.
             Šituo krauju sunku rašyt.
             Netgi kitokio džiaugsmo reikia –
             Pareiti, apkabint širdim
             Kaip Lietuvą, priglaudus tavo galvą,
             Ir vėl išeiti, kur mirtim
             Mūs trispalvės
             Ir sunkūs kryžiai kalba.  

    (Iš 1991 metų rugpjūčio...)