Šilkais jau nušlamėjo diena,
Išsėjo pievoj šaltas rasas.
Skrajoja dangumi tekina
Žvaigždelė pasileidus kasas.

Suglaudė sparnelius plaštakė.
Naktis paleido savo kerus,
Žirgliojantį mėnulį sekė,
Dalino pievos rūkams sapnus.

Pelėda šiurpiai sukvatojo,
Sugėrusi paukščių čiulbesį,
Šauksmu išmušė iš po kojų
Pelytei pilkajai žvitrumą.

Vėją miškas pagavo laukuos,
Parsitempė per krūmus tankius.
Naktį jis lopšinę paniūniuos,
Saugos rugpjūtį miško namus.