savu kumpu
savu kumpu dabaju žemen
atžagariai neapkabinsiu nieka nenusmeigsiu žvaigždies
mažam kumpely gana man daikta
neplešysiu
nei tau nei sau
širdzies
akių agrastuos pliemais čiesas nuveina
spalvas nuo kūna atšaka
atžagariu kumpu jau nemylesiu nieka
ragiu i ragiejau
neušvystų dungų
kumpu kitakiu