Sapnavo ji laukus ir sodžiaus pievas,
Kvapnias avietes miško pakrašty.
Laukų vėjelis net neprisilietęs
Jai glamonėjo lūpas ir akis.

Lengvučiais lyg katės žingsneliais
Ten vaikštinėjo miško takeliu,
Kur pakraštėliais papartėlis žalias
Mojavo naujutėliu švarkeliu.

Liūdėjo? Guodė? Pavydėjo?
Linkėjo gero kelio? Nepaklyst?
Maža, žalia jo virpanti širdelė
Nuo vėjo blaškės trokšdama nuskrist.

Sapnavo ji... O sapnas buvo ilgas. –
Aviečių skonis burnoje – saldus.
Tik vėjas lankstė šalia tako smilgas.
Ilgai po nosim kaišiojo kvapus.