Be kaukės
Vakaro purpuras trykšta į delnus....
Laukimas kimus jau už durų manų.
Nusimesiu aš nuovargį tyliai,
kaip nusimeti vakaro rūbus tu.
Ir liksiu tokia, kaip buvau...kaip esu
tau vienam suprantama ir miela...
Mano kaukės išnyks ir liksiu nuoga...
Nebijok aš nebūsiu kita.