nostalgiškasis
aš susigelsiu iš skausmo
dėl kareiviškos dūšios dėl
šunio širdies nes visa kas
lydi - tik šešėlis nakties
atiduosiu geluonis už brolių
mirtis ir rankas nusipjausiu
nes šaka neprigis nusvarinus
vaisius baltuma apsivys
aš kas naktį lydžiu mašinas
į kelius ir medžių alėjas į
tavo namus akių stiklume
lietūs nulis - obelis neprigis
kiekvienam name yra bent
po vieną užgesintą langą
rūksta cigaretė paimta į
ranką