Dulkė
Švenčiu gyvenimą, nes dar viena diena
Išsklaidžius tamsą purpuru aušroja,
Nes kraujo sulai bėgti negana -
Prie pareigos neklumpa, nesustoja,
Nes juslės renka džiugesio giesmes,
Graudinti gebančias ne silpnąjį, bet stiprų,
Nes ateinu, gimtine, į tave
Lyg slysdama per glotnų ledo stiklą
Ir jei suskausta kūnas ar mintis,
Žinau juos esant gyvą šią minutę.
Švenčiu gyvenimą.Pluta labai skalsi,
Ji uždirbta ir leidžia šventėj būti
Ne graužiant sąžinei, ne su juoda mintim -
Kiekvieną glaudžiant lyg brangiausią brolį,
Nes nieks negali iš manęs atimt
Prasmingo džiaugsmo likti dulke moly.