Seniai esu,
Tačiau
       anksčiau -
Beždžionė.
Net keista,
Kad iš medžio
Neiškart  
Pas Dievą lipo;
Nulipo žemėn
Ir sukūrė
Žmogų.

Žiūriu
Į veidrodį -
Ogi panašūs!..
Nors lipk atgal
Į medį.
Bet... švyst!
Ir pašviečia mintis:
Gauruota tikisi -
Pas Visagalį
Jau kaip žmogus
Įlips.