žydėjai sau
nesišypsoki tamsai
amarili
ji sunokusi godi

kiek dar kuždės
žvakigalio liepsnelė
nektariniais sapnais
laukų ir pievų

nykioj
gyvenimai
čia užversti
ir išmintis nuvargus
tyli

gūdžioj
ir perlai drumzlini
pažirę

kam taip skubotai
skynei
paklaus
besotė ir bemiegė

šešėliais blaškosi
liepsnelė
amarilio

išblyškusiu
gyva nurieda

amarili