Atspaudai ražienose išdegę
Apsitraukia žylančiu dūmu,
Susirietęs ąžuolas prie kelio
Geria užgintus kvapus.

Mano pėdsakai kraujuoja
Išdidaus galiūno syvais geltonais,
Mano rankos mėliui moja
(Pa)slapčia užgimusiais veidais.

Vakare pavirstu gerve,
Pėdas pametu danguj,
Atlapoju smilkstančią krūtinę:
– Aš skrendu, skrendu, skrendu!