Išeit ruošiesi, su gandrais išskristi,
Bet man atrodo, kad anksti, anksti.
Tavas dienas aš saugau tarsi vyzdį,
Gerai žinau - pametęs nerandi.

Skubėjau rinkti dovanas aš tavo,
Meldžiausi saulei: dar mažai, mažai...
Pirmieji paukščiai dangų jau matavo,
Tu Laumės juosta mojai taip gražiai.

Pabūk, dar pievoj pats žiogų šėlimas,
Kiek daug nuskendo ežere žvaigždžių!
Godas godoja topolis parimęs,
O man į širdį nerimas, jaučiu.