aš į ūkanų kraštą sugrįšiu truputį kitokia -
apsigaubus ryškiausių sapnų jūros dugno spalvom.
ir kvatosiuos atmindama ilgą chasidišką šokį,
svaigų kaukių paradą, kuriam žygiavau nejučiom.
aš į savo namelį atvešiu neįprastą puokštę,
iš gigantiško grožio kolekcijos - maksi žiedų.
ir visus, kas ateis aplankyti, iš karto priblokšiu:
baltą sarį uždėjus ant jau šokolado pečių.
gal nerimstančiai jūrai paliksiu eilėraštį sklandų
apie rūko pilis bei išbalintas snaigėm dienas,
apie lietų rytinį ant vaikiško kambario lango,
pro kurį netgi debesys primena jūros bangas.