Bite arbatos nepasaldinsi,
Mėnulis jau padovanotas,
Tos, dėl kurių tu seiles varvinai –
Ne tiek laimingos, kiek ženotos.
Bergždžioj galvoj vieni voratinkliai,
Voriukas kaprizingu voru tapo,
Tačiau taip noris ir dar kartą patiki
Keistom vaivorykštėm keistoko kvapo,
Draugais nesutiktais ir mylinčiu Dievu,
Šviesiu rytojumi ir takeliu į rojų.
Kad perkandus piliulę bus saldu
Ir kad klastingas veidrodis meluoja...