Ach, kokia naktis!..
Padangių ilgesys
prasiveržė gaivalų šėlsmu.
Riaumoja ir dunda padangtė.
O, TU, ištikimoji, kodėl tyli?
Kodėl neatveri savo šėlstančių
įsčių gaivalo?
Kodėl neliepsnoji?
O tyli?
Tu supranti:
rugpjūčio dangus nerūstauja,
jis  tik suvokė
neišvengiamą lemtį –
rugpjūtis baigiasi
beviltiškame
lapkričio nuogume.
Jis ūgtelėjo
iki savo ilgesio,
iki savo akimirkos.
Koks liūdnas
jo akinantis kirtis
lyjant,
tarsi atsisveikinant
amžiams...
Rugpjūtis baigiasi lapkrity,
tuo nuogu
karščiuojančiu skauduliu.
Šalnos, gruodas, šlapdraba –
laikini tvarsčiai –
tikrieji - gruodžio pusnis,
baltosios įkapės
gimusiam...
Rugpjūtis
baigiasi lapkrity...