nieko neprašau
tik kad mintis
skaitytumėt
akis įmintumėt
padėtumėt samanų
po pavargusia galva
nieko neprašau
tik kad pasiilgtumėt
kol aš dar čia
kol čia
kol jūsų
mūsų
apspjaudytą
žemę mindau
kol dar laukiu
iš jūsų
guodžiančio
trupinio
kol dar laukiu
kol dar esu
kol dar erškėčių
duona mintu
kol dar ieškau
tikėjimo miltų
kol dar noriu
tikėti jumis
kol dar turiu
suskilusios
vilties
kol dar esu
kol homo sum
kol ne žvėris
kol niekada juo
nebūsiu
nieko neprašau
eilių neužbaigiu
tik nerišliai
atsikrenkščiu
ir...
spjaunu
sau
į
veidą
---
žinau, žinau
atleiskit, žmonės
mielieji, kad
paprašiau per daug---

šunų planetoj gyvenau
tik tuos įstatymyus žinau
todėl jau nieko neprašau
tik kad greičiau namo
greičiau kad
au- u - u...