Laiko ratas kad sukas, kad sukas!
Rašo metraštį. Kas jį skaitys?
Šėlo sodai. Dabar lyg padūkęs
Vėjas taršo, kedena mintis.

Senas ežeras džiūvo išdžiūvo,
Jau usnėti siauručiai takai.
Dienos bėga, numiršta, pražūva,
Bet vaikystė išlieka ilgai.

Miškas, pieva ir gluosnis prie kelio...
Taip dažnai jie sugrįžta sapnuos.
Dar toli man ruduo, dar taip žalia,
Dar ilgai vasarėlė dainuos.