Slepiantis po mėlyna
Aš neberašau eilių,
kad drobės nepasigertų,
neapsaltų nuo mano pirštų.
Tik pasyviai mėgaujuos laiku,
kavos tirščius it pelenus barstau kely
ir vis sustoju pasitenkint –
Cigaretė rūko mane vis dažniau,
vis giliau įkvėpdama ir nurydama
kardiograminį dūmą.
Aš neberašau eilių,
kad tu nepasigertum,
neapsaltum nuo mano Credo.
Aš tik skiriu Magelano pavasarį.