lietus šoka tango
taip aistringai ir karštai
jis išburs ant rudeninio lapo
tai ką buria angelai

jis vis kvies mane kartu pašokti
ir užburs sava aistra
aš negaliu jam pasiduoti
šokis užburia mane

mano kūną liečia sidabriniai
aukso atspindžio lašai
veidrodinėj karalystėj
viskas tęstųs amžinai

tai ne karalystė ir ne veidrodinė
tai pasaulis kupinas aistros
visa tai mane pražudo
nes lietus jau dingo iš svajonės nebaigtos...