Maža žvaigždė visatos centru netikėtai tapo.
Bet vasaros lietus negailestingas – plaka.
Jis negaivina ir neplauna –
Žvaigždės sparnus kaip popierių sudrasko:
Tu tik viena iš viso Paukščių Tako.

Nors ir maža, bet ambicinga,
Po tūkstančių ar milijonų metų
Lietaus lašus karščiu ji išdžiovinus,
Sutviks danguj kaip saulė
Priešais visus žvaigždynus.