Paraudo lapų kryžius –
Iš mėnesių sudėtas.
Mirtim į žemę grįžo
Iš vieškelių saulėtų.

Šaka šauksmu suvirpa –
Švari, tik lietūs kerta –
Juoduoja skausmo skirpstas
Prie uždarytų vartų.

Skruzdė jau žemėn kasas
Ir tako nebešluoja,
O vėjas kryžiaus dvasią
Šunim piktu išloja.

Pašiurpusios kalvelės
Po darganom nudryžo,
Į ryto rausvį kalas
Vilties sustingęs ižas.